Kazanai – tai dideli puodai, dažniausiai gaminami iš ketaus arba aliuminio, kuriuose tradiciškai verdamas plovas, sriubos ar kiti lauko virtuvės patiekalai. Tačiau vien turėti kokybišką kazano puodą nepakanka – norint saugiai ir efektyviai gaminti maistą lauke, būtina tinkama krosnelė kazanui. Krosnelė sukuria stabilų pagrindą kazanui pastatyti virš ugnies, nukreipia karštį tiesiai į puodo dugną ir apsaugo liepsną nuo vėjo. Renkantis krosnelę svarbu atsižvelgti į jos dydį, medžiagas, konstrukcinius sprendimus bei ilgaamžiškumą, kad įsigytumėte patikimą įrenginį, kuris tarnaus ne vienerius metus. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius aspektus, kaip išsirinkti geriausiai jūsų poreikius atitinkančią kazano krosnelę.
Krosnelės dydis ir stabilumas
Pirmasis žingsnis – pasirinkti tinkamo dydžio krosnelę pagal turimo arba planuojamo įsigyti kazano tūrį. Krosnelės aukštis ir diametras turėtų derėti su kazano dydžiu: į per mažą krosnelę tiesiog netilps didelis puodas, o per didelė – neefektyviai skleis šilumą ir bus nepatogi naudojant mažesnį kazaną. Paprastai kazanai būna nuo ~6–8 litrų iki 20 ar net 30 litrų talpos; atitinkamai jiems skirti krosnelių modeliai skiriasi aukščiu ir pločiu. Mažesniam, iki 10 litrų kazanui, tiks kompaktiška, žemesnė krosnelė, tuo tarpu 15–20 litrų ar didesniam puodui reikės aukštesnės ir platesnės krosnelės konstrukcijos.
Stabilumas yra itin svarbus – pilnas kazanas su verdančiu troškiniu gali sverti keliasdešimt kilogramų, todėl krosnelė turi tvirtai stovėti ant žemės. Dauguma standartinių kazano krosnelių būna maždaug juosmens aukščio, nes toks aukštis laikomas optimalus: puodas pakankamai aukštai, kad būtų patogu maišyti ir prižiūrėti maistą, bet kartu krosnelės centras nėra per aukštai, tad išlaikomas stabilumas. Žemesnė krosnelė paprastai stabilesnė, nes jos svorio centras arčiau žemės – tai ypač aktualu, jei gaminate lauke ant nelygaus pagrindo. Jei planuojate gaminti didelėse žmonių kompanijose ar viešose šventėse, verta rinktis tvirtesnę, platesnę krosnelę, kad netyčia pajudinus indas nejukristų.
Medžiagos: plienas, ketaus ar mūras?
Kazano krosnelės gali būti gaminamos iš įvairių medžiagų, ir kiekviena jų turi savų privalumų bei trūkumų. Populiariausias pasirinkimas – plieninė krosnelė, dažniausiai pagaminta iš juodojo plieno lakštų. Plienas yra pakankamai lengvas, todėl tokią krosnelę nesunku transportuoti, be to, jis greitai įkaista ir perduoda šilumą puodui. Dauguma parduodamų nešiojamų krosnelių kazanui yra būtent plieninės – jos skirtos naudoti lauko sąlygomis, lengvai pakraunamos į automobilį ar pernešamos. Svarbu atkreipti dėmesį į metalo storį: rekomenduojama, kad sienelės būtų bent 2–3 mm storio. Plonesnio nei 2 mm metalo krosnelės yra pigesnės ir lengvesnės, tačiau jų patvarumas labai menkas – plonas plienas nuo kaitros greitai deformuojasi, pradega. Optimalu rinktis krosnelę iš 3 mm storio plieno lakštų – tokia konstrukcija tarnaus gerokai ilgiau, atlaikys aukštą temperatūrą ir neišsikraipys net intensyviai kūrenant. Kai kurie gamintojai siūlo net „sustiprintas“ krosneles iš 4–5 mm storio metalo. Tokios krosnelės ilgaamžės ir ilgiau išlaiko šilumą, tačiau yra sunkesnės ir brangesnės.
Kita medžiaga, su kuria galite susidurti, yra ketus. Nors ketaus kazanai – labai populiarūs, pačios krosnelės kazanui iš ketaus liejamos retai. Ketaus krosnelė būtų itin sunki ir mažiau mobili, be to, trapoka – stipriau sutrenkus gali įskilti. Visgi ketaus privalumas – puikus šilumos išlaikymas ir atsparumas ugniai: ketus neperdega kaip plonas metalas. Jei krosnelę ketinate įsirengti stacionariai, pavyzdžiui, lauko virtuvėje po stogu, galima pasvarstyti ketaus variantą arba bent jau plieninę krosnelę su ketaus grotelėmis viduje.
Alternatyva metalinėms krosnelėms – mūrinės (plytų) krosnys. Kai kurie entuziastai kieme sumūrija universalią lauko krosnį iš ugniai atsparių plytų: tokioje krosnyje galima kūrenti ugnį po kazanu, be to, dažnai įrengiama ir šašlykinė, rūkykla ar net duonkepė viename. Mūrinė krosnis yra ilgaamžė ir išlaiko šilumą, tačiau akivaizdus jos minusas – mobilumo trūkumas. Jei norite krosnelę vežiotis į gamtą ar perstatyti pagal poreikį, plytų variantas netinka. Taip pat statyti stacionarią krosnį yra brangiau ir sudėtingiau, tam reikia vietos bei meistriškumo.
Egzistuoja ir keraminės, molio krosnys, panašios į tradicinius tandyrus. Jos skirtos specifiniam maisto ruošimo būdui (kepimui moliniame inde, duonos kepimui ant tandyrų sienelių) ir kazanui nėra pritaikytos – veikiau tai atskiras įrenginys. Todėl renkantis kazano krosnelę praktiškiausia orientuotis į plieninius modelius, kurie užtikrina gerą mobilumo ir funkcionalumo derinį.
Konstrukcijos ypatybės ir funkcionalumas
Išsirinkus tinkamą medžiagą ir dydį, svarbu įvertinti pačios krosnelės konstrukciją – tai gali lemti naudojimo patogumą ir pritaikymą įvairioms situacijoms. Pirmiausia atkreipkite dėmesį, kaip suprojektuota degimo kamera. Daugumoje plieninių kazano krosnelių yra išpjauta anga šone – durelės arba tiesiog skylė malkoms dėti. Ugnies pakura su durelėmis leidžia patogiai reguliuoti degimą: pro pravertas dureles patenka oras, galima pakurstyti neužkeliant kazano puodo. Kai kurie modeliai gali neturėti jokių durelių, o malkos tiesiog dedamos per viršų, nukėlus puodą.
Taip pat pasidomėkite, ar krosnelė turi dūmtraukį (kaminą). Modeliai su nuimamu kaminu turi didelį pliusą – geresnę trauką, todėl ugnis dega tolygiau ir kaitra pasiskirsto efektyviau. Be to, dūmai išvedami aukščiau ir neina žmogui tiesiai į veidą. Kaminas praverčia gaminant ilgai troškinamus patiekalus, kai norisi palaikyti tolygų rusenimą ilgesnį laiką. Yra ir krosnelių be kamino – jos paprastesnės, šiek tiek kompaktiškesnės transportuoti (nereikia papildomų vamzdžių), tačiau degimo kontrolė kiek sudėtingesnė. Jei renkatės variantą su kaminu, įsitikinkite, kad jį galima lengvai uždėti ir nuimti, kad telpa transportuojant.
Kitas aspektas – krosnelės daugiafunkciškumas. Kai kurie modeliai sukurti ne vien kazano kaitinimui: pavyzdžiui, būna komplektų „2 viename“, kur išardoma krosnelė gali virsti šašlykine. Tokios krosnelės šonuose ar viršuje gali turėti specialias išpjovas iešmams sudėti, arba nuėmus viršutinį žiedą atsiveria plokščias paviršius kepsninės režimui. Jei mėgstate įvairius lauko patiekalus, tokia universali krosnelė suteiks daugiau galimybių.
Taip pat atsižvelkite į transportavimo patogumą. Ar krosnelės kojelės nuimamos/sklendančios? Ar yra šoninės rankenos paimti? Sunkesni, bet mobilūs modeliai kartais būna su įmontuotais ratukais, kad būtų lengviau pervežti per kiemą. Išardoma konstrukcija (nuimamos kojelės, nuimamas kaminas, atskirai išsiimantis puodo laikiklis) palengvina transportavimą – toks komplektas lengvai tilps automobilio bagažinėje, kas aktualu vykstant į gamtą. Tiesa, įsitikinkite, kad visos sujungimo detalės tvirtos – jos neturėtų klibėti, o surinkta krosnelė privalo stovėti stabiliai.
Galiausiai, atkreipkite dėmesį į papildomas smulkmenas, kurios gali pagerinti naudojimo patirtį. Pavyzdžiui, kai kurios krosnelės turi nedidelę durelių sklendę oro padavimui reguliuoti – tai padeda lengviau palaikyti pastovią temperatūrą. Kitos turi nuimamą pelenų padėklą apačioje, kad būtų patogiau išvalyti išdegusias anglis. Yra modelių su integruotomis lentynėlėmis šonuose, ant kurių patogu pasidėti samtį, prieskonius ar lėkštas. Atrodytų smulkmenos, bet jos praverčia, kai gaminate gryname ore toliau nuo virtuvės patogumų.
Ilgaamžiškumas ir priežiūra
Investuojant į kazano krosnelę, norisi, kad ji tarnautų ilgai. Ilgaamžiškumas priklauso tiek nuo teisingo pasirinkimo (kokybiškos medžiagos, tinkamas storis), tiek nuo priežiūros eksploatacijos metu. Kaip minėta, vienas svarbiausių ilgaamžiškumo kriterijų – metalo storis. Storo plieno krosnelė ne tik atlaikys daugiau ciklų įkaitimo ir atvėsimo, bet ir geriau kaups šilumą – storos sienelės ilgiau išlieka įkaitusios, todėl maistas tolygiau verda net sumažinus ugnį. Be to, masyvesnė konstrukcija mažiau bijo netolygaus kaitimo; pavyzdžiui, kai laužas labiau dega vienoje pusėje, storesnis metalas geriau paskirstys karštį.
Apsauga nuo korozijos – kitas aspektas. Dauguma plieninių krosnelių gamykloje padengiamos specialiais karščiui atspariais dažais (dažniausiai juodos spalvos), kurie apsaugo metalą nuo rūdijimo ir atlaiko ~600°C temperatūrą. Vis dėlto laikui bėgant, ypač jei krosnelė dažnai kūrenama aukšta kaitra, dažų sluoksnis gali apsilupti. Rekomenduojama karts nuo karto (pavyzdžiui, sezono pradžioje) apžiūrėti krosnelės vidų ir išorę: jei matosi atviros rūdijančios vietos, jas nuvalyti ir perdažyti karščiui atspariais dažais. Tai padės prailginti įrenginio tarnavimo laiką.
Ne mažiau svarbu ir teisinga eksploatacija bei laikymas. Stenkitės krosnelę statyti ant stabilaus, lygaus pagrindo – taip išvengsite konstrukcijos iškraipymo dėl svyravimų. Neikada neperkraukite krosnelės per sunkiu indu nei ji gali atlaikyti – laikykitės gamintojo rekomendacijų dėl maksimalios kazano talpos. Po naudojimo visada išvalykite pelenus ir suodžius iš vidaus, nes paliktos drėgnos pelenų nuosėdos gali skatinti koroziją iš vidaus. Jeigu krosnelė nenaudojama ilgesnį laiką (per žiemą ar kt.), sandėliuokite ją sausoje vietoje – idealiu atveju po stogu arba uždengtą vandeniui nelaidžia danga. Žiemos metu per šalčius geriau laikyti ne lauke, nes pasikartojantis užšalimas ir atitirpimas taip pat gali kenkti metalo struktūrai ir dažų dangai.
Kazano ir krosnelės dermė
Kad krosnelė tarnautų ilgai ir būtų malonu naudotis, ji turi idealiai tikti jūsų turimam kazanui. Atkreipkite dėmesį į kazano dugno formą ir dydį. Tradiciniai uzbekiški kazanai dažnai būna apvaliu dugnu (pusapvaliai), o šiuolaikiniai – plokščiu dugnu. Jei jūsų kazano dugnas apvalus, labai svarbu, kad krosnelė būtų su atitinkamu apskritu įleidimu (žiedu), kuriame puodas stabiliai įsitvirtina. Plokščiadugniam kazanui tinka ir tokia krosnelė, ir modelis su visiškai atvira viršutine dalimi, kur puodas tiesiog dedamas ant viršaus lyg ant viryklės. Diametras – kitas svarbus rodiklis: krosnelės viršaus angos skersmuo turėtų būti šiek tiek mažesnis už patį kazano skersmenį, kad puodas neįkristų per giliai. Per plačioje krosnelėje mažas puodas „skęs“ – liepsna kils pro šonus, o dėl per didelio oro patekimo gali greičiau sudegti malkos.
Geriausia, kai kazanas ir jam skirta krosnelė sudaro vientisą komplektą. Gamintojai paprastai nurodo, kokio tūrio kazanui pritaikyta konkreti krosnelė (pvz., „8–10 litrų kazanui“ arba „16–22 l kazanui“). Jei tik turite galimybę, įsigykite kazano ir krosnelės rinkinį vieno pardavėjo – taip būsite tikri, kad dalys dera tarpusavyje. Jeigu puodą jau turite, pamatuokite jo diametrą ir ieškokite krosnelės, kurios specifikacijoje nurodytas toks pat arba šiek tiek didesnis žiedo skersmuo. Blogiausiu atveju, visuomet galima pasitarti su pardavėju – jie žino, kurie modeliai tarpusavyje suderinami.
Tinkamas krosnelės – saugus ir komfortiškas gaminimo procesas
Trumpai tariant, renkantis krosnelę kazanui svarbiausia atsižvelgti į puodo dydį ir krosnelės stabilumą, medžiagų kokybę bei sienelių storį ir praktiškus konstrukcijos sprendimus. Patikima, tvirta krosnelė leis ilgai mėgautis gardžiais plovo ar troškinių kvapais gamtoje. Nesvarbu, ar ruošiate maistą šeimos pietums, ar vaišinate didesnę kompaniją – tinkamai parinkta kazano krosnelė užtikrins, kad gaminimo procesas būtų saugus, komfortiškas ir rezultatas visada džiugintų.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
- Kuo skiriasi plieninė ir ketaus krosnelė kazanui?
Pagrindinis skirtumas yra mobilumas ir atsparumas kaitrai. Plieninė krosnelė lengvesnė, todėl patogesnė vežiotis, greičiau įkaista. Tačiau jei plienas plonas, per keletą sezonų intensyvaus naudojimo jis gali pradegti. Ketaus krosnelė būtų labai patvari karščiui, nes ketus praktiškai nedega ir puikiai laiko šilumą. Vis dėlto ji būtų sunki ir nešiojama tik išskirtiniais atvejais, be to, dūžtanti (gali įtrūkti nuo smūgio ar staigaus temperatūros pokyčio). Dauguma rinkoje esančių krosnelių kazanui yra plieninės, nes tai optimalus sprendimas mobilumui ir ilgaamžiškumui suderinti. - Ar krosnelę kazanui galima kūrenti ne tik malkomis?
Taip, dažniausiai krosnelė kazanui kūrenama kietu kuru. Tradiciškai kazano krosnelė kūrenama malkomis arba medžio anglimis. Kai kurie modeliai yra pritaikyti ir dujinėms degiklių sistemoms: pavyzdžiui, vietoje malkų pakuros galima įstatyti žiedinį dujinį degiklį ir prijungti dujų balioną. Tai leidžia gaminti maistą be dūmų, reguliuoti liepsną rankenėle. Toks dujinis variantas patogus ten, kur negalima kūrenti atviros ugnies. Visgi, norint pajusti autentišką patiekalo skonį, rekomenduojama naudoti natūralias malkas (ypač vaismedžių – jos suteikia malonų aromatą). Anglis labiau tinka greitesniam maisto pašildymui ar palaikymui, nes anglys ilgiau rusena tolygiai. - Kaip prižiūrėti krosnelę, kad ji nerūdytų?
Pagrindinė priežiūros taisyklė – laikyti krosnelę sausai ir švariai. Po kiekvieno naudojimo pašalinkite pelenus, iššluokite suodžius iš vidaus. Jei krosnelė sušlapo (lijo lietus ar išvalėte vandeniu), leiskite jai pilnai išdžiūti prieš padėdami saugojimui. Patikrinkite dažų dangą – jei kur atsilupo, uždažykite karščiui atspariais dažais. Rūdžių žymes nuvalykite metaliniu šepečiu ir vėl dažykite. Taip pat venkite laikyti krosnelę ant drėgnos žemės – geriau padėkite ją ant medinės lentos ar betono, kad drėgmė iš grunto nepasiektų metalo. Žiemą geriausia krosnelę laikyti ne lauke, o sausoje patalpoje - Ar krosnelė su kaminu tikrai geresnė už krosnelę be kamino?
Krosnelė su kaminu suteikia geresnę trauką – deguonis patenka pro pakurą, dūmai kyla kaminu, tad ugnis dega tolygiau ir karščio sklaida geresnė. Maistas gali išvirti greičiau, lengviau reguliuoti degimo intensyvumą pravėrus ar pridarius kaminą. Taip pat dūmai mažiau akis graužia, nes kyla aukštyn. Krosnelė be kamino veikia labiau kaip paprasta laužavietė su sienelėmis – jei malkos drėgnos, gali labiau rūkti, ir tokią krosnelę reikia atidžiau prižiūrėti degimą. Vis dėlto, jei planuojate krosnelę dažnai transportuoti, modelis be kamino turi pranašumą – mažiau dalių, kurias reikia vežiotis, greitesnis paruošimas naudojimui. Tad pasirinkimas priklauso nuo jūsų poreikių: stacionariam naudojimui patartina su kaminu, o planuojant naudoti gamtoje krosnelė gali būti ir be jo. - Kokio dydžio kazaną geriausia naudoti su nešiojama krosnele?
Patogiausi dydžiai gamtoje – nuo ~8 iki 15 litrų kazanas. Toks puodas dar nėra per sunkus, jį pilną galima pakelti ir pernešti, o ir krosnelės jam būna kompaktiškos. Jei turite didelę šeimą ar dažnai vaišinate draugus, 15–20 litrų kazanas leis vienu metu išvirti daugiau, bet tokį indą su turiniu jau būtų suku pakelti, reikia itin stabilios krosnelės. Mažesni (4–6 l) kazanai labiau tinkami namų virtuvei ar labai nedidelei kompanijai – jų privalumas, kad galima naudoti net ant kepsninės ar specialaus trikojio virš laužo, nebūtinai atskiroje krosnelėje. Taigi optimalu turėti vidutinio dydžio kazaną (apie 10 litrų) ir jam pritaikytą krosnelę – tai būtų universaliausias sprendimas.
Parašykite komentarą